Trečia vieta Belgijoje!

Belgija gana permainingų orų kraštas. Tą pastebėjom gana greitai. Tačiau šis blogas ne apie orus Belgijoje, o apie varžybas joje.

Atvykome į miestelį, kuriame vyks varžybos. Oras nežadėjo nieko gero. Šalta, lynoja, apsiniaukę. Šiaip apskritai net nežinau kas geriau Belgijoje per varžybas, lietus ar saulė. Kai lietus važiuoja kiek atsargiau, tačiau ne visiems patinka tokios sąlygos dėl oro. O kai šviečia saulė visi ima posūkius labai drąsiai, todėl yra rizika grūti ir pan.

Nulekiam užsiregistruoti, išsitepam kojas, nes tikrai šaltoka. Jau pastebėjom, kad dauguma belgų šnibždasi “Litauen” – “Lietuva” ir pan. Todėl nusprendžiau, kad dabar į griovius mūsų stumdyti neturėtų. Ir tai gana gerai mūsų atžvilgiu. Šiandien starte kaip ir visada gana nemažai dalyvių. ~70 veidų. Apvažiuojam trasą. Finišas bruku (iškilę akmens), daug kelio bus išklota plokštėmis, kurios kartais iškyla viena virš kitos. 2-3 kalniukai. Šiek tiek gero asfalto.

Startas vėl neįprastoje vietoje, su posūkiu iš šalutinio kelio. Stojam likus ~20-30min ligi starto. Iškart pradeda gerėti oras. Važiuojam pirmus du ratus gana ramiai, nieko nevyksta, gal ten kas ir bando nušokti, tačiau čia tik apšiliminiai bandymai atitrūkti. Taigi, važiuojam gana ramiai, kartais lendam į tarpinius (bent jau bandom). Pastebiu, kad įvyko 2 bėgimai. Jaučiuosi šviežias ir gana gerai našančiom kojos bėgam su belgais. Greit jau turim ~40s tarpą. Dirbam gana gerai. Priekyje yra pabėgusių. Nuo mūsų 3 grupės atsilieka vienas belgas (vėliau visą trasą bandys vytis) pavejam 2 belg pabėgusius nelabai sunkiai likus 3-4 ratams. Po truputį purtome visus kitus sėdinčius mums ant rato. liekam 4. Į kalniuką atsilieka dar vienas belgas. Savijauta nėra auksinė, tačiau liko 1 ratas. bandau įkalti į kalniuką. Nepaleidžia gyvatės (vistiek nedvažiuočiau turbūt) Praėjus maždaug 5km vėl šoku. Vis dar nepaleidžia, galvoju, jog nesu sprinteris, todėl visai nieko būtų pradėti finišuoti iš toliau, gal įgysiu persvarą. Šaunu tolyn likus 100m liko bruko. Jau turiu tarpelį, tačiau vienas kuris jau pradėjo finišuoti turėjo atitempti kitą ligi manęs, todėl išnaudojo nemažai jėgų. Tačiau dar sugebėjo mane aplenkti paskutiniuose 50m. Gaila, tikrai gaila. Na, trečia vieta yra gana gerai. Turint galvoje, jog vistiek nemokėsiu finišuoti per bruką, tai, sumanymas nebuvo toks jau ir blogas…

Atsivažinėju ir nueinu atsiimti prizo – pinigų. Galvoju, kad viskas, tačiau ne!  Pasirodo jie dar ir neblogą podiumą turi. Ateina prie manęs vyras – teisėjas turbūt ir klausia tipo ar čia tas kur 3-ias laimėjo. Sakau, kad jo. Na ką… Jau galvoju kažką prisidirbau, nes gana rimtu veidu priėjo. Pasirodo, kad vėlavau užlipti ant podiumo visą pusvalandį. Šiek tiek gėda. Gaunu neblogą taurę, gėlių (va tas tai patiko), dar ir tašę daiktams susidėti (vėliau pravers pervežant daiktus labai). 

Gėles vežuosi kaip ir namo, tačiau treneris pasiūlo atiduoti gėles masažistui Marceliui. Na ką, man negaila. Belgijoj panelių vasarą nėra, visi išvažiavę dirbti į didesnius miestus arba ilsėtis kur kitur. Čia grįžta tik mokytis. Marcelis gana laimingas, vėliau facebook pasdalina postu, kad dėkoja man, nes žmonai tikrai patiko gėlės. Džiugu 🙂 dėl to.

Savijauta – pavargęs tačiau neužmuštas. Įgavęs pasitikėjimo savo jėgomis bei pelnęs belgų pagarbą.

Belgai klausinėja iš kur tu?

-From Lithuania.

-Slovenia?

-LITHUANIA.

– Excuse me, could you repeat?

-It’s not far away from Estonia.

– Aaa… Estonia!

– Lithuania…

Grįžus namo mūsų komandai vyreniųjų buvo gana didelė laimė, kad laimėjom prizinę vietą Belgijoje. Visi nustebę, sužavėti 😀

Puiki diena Nico Sport komandai 🙂

 

 

Advertisements
Posted in Uncategorized | Leave a comment

Olimpinis festivalis, Belgija bei rašom lietuviškai

Šiandien yra 2014 sausio 14 d. Šiek tiek laisvo laiko yra, todėl galiu parašyti blogą po ilgos pertraukos apie sportą. Nuo to laiko, kai parašiau paskutinį pranešimą praėjo nemažai laiko. Pradėkime nuo Olimpinio festivalio, bei pasiruošimo varžyboms Belgijoje.

Sveiki atvykę į Belgiją 😉 18 valandų kelionės automobiliu ir atvykome į Gent miestą. Trumpai tariant apsistojome gana įdomioje vietoje. Netoli nuo miesto centro, bet automobiliai beveik nevažinėjo. Todėl gana rami vietelė apsistoti, tačiau amžina statybvietė.

Įsikuriame, susipažįstame su imigrantais, kurie čia dirba, gyvena bei treniruojasi. Gyvenu su Laurynu ir kitu Laurynu, bei Sijandu. Nieko ypatingo, gyvenam palėpėj 😀 Taigi, išvažiuojame treniruotis, tačiau Belgijoje dviračiu važiuoti galima tik dviratininkų takeliuose, jei važiuoji keliu gresia bauda keliasdešimt eurų. Beveik kiekviena treniruotė tik dviračių takelyje palei upę. Visą mėnesį.

PIRMOS VARŽYBOS

Vienos iš įdomiausių varžybų. Kuo įdomios? Įdomios tuo, jog jos pirmosios man Belgijoje. Apibūdinant sąlygas:

Šaltoka, lynoja protarpiais, belgai atrodo visai nusiteikę kovoti. Susipažįstame su masažistu Marceliu. Po to susirandame teisėjų palapinę, užsiregistruojame, nusiperkame geltoną lapą, kuriame bus rašoma kiek varžybų pravažiavai šią savaitę. Vaikų grupė max 1 gali pravažiuoti, jaunučiai – U17 max 2, jauniai 3, o toliau net nesidomėjom. Kadangi anglų kertu neblogai, tai vertėjauju kitiems 😀 Gana patiko. Gavom numerius, kiti gavo ir korteles prisegti prie dviračio balnakočio, o aš ne (belgai pametę). Persirengiam, išsitrinam kojas, apvažiuojam trasą. Vėjas vidutiniškas, prieš vėją bus sunku, nemažai posūkių.

Startas įdomioje vietoje, šalutiniame kelyje. Starte apžiūriu kiek jaunesnių (bent jau taip atrodančių) ir mažesnių dviračius ir lieku nustebintas, nes karbonas visur, aukšto profilio ratai (keli tūkst. eurų kai kurie kaip vėliau mačiau parduotuvėje). Startuojame! Palyginus su visomis kitomis varžybomis čia lekiame ganėtinai ramiai ~40km/h. Pabėgimų beveik nėra ir visiems aišku kodėl. (vėliau nulūši labai smarkiai). Po pusės varžybų gaudant belgus nusprendžiu įkalti. Įkalam su Laurynu, kitas stabdo grupę jei kas ir šiaip prižiūri situaciją (kiek vėliau mačiau jam nelabai ten sekėsi). Keista tai, kad posūkius imu drąsiau, nei kiti belgai, nors ir šlapoka. Esam pabėgusiųjų grupėje jau kelis ratus, pasiimiau porą tarpinių finišų. Tada dar nežinojau, kad skiriami pinigai tik už pirmą vietą tarpiniame. Veltui švaisčiau jėgas iš pradžių. Na pirmos varžybos, nėra ko norėti. Pasipjovėm tarpusavyje su belgais, išsiaiškinom ,kad nebūsim draugais, tenka parėjauti ant jų, kad padirbtų pavėjui ir visur kitur. Aš kenčiu, jie kenčia, visi kenčia. Pagaliau likus 3 ratams berods, parvažiuoja belgai. Na ką, pagavo… Sėdam ant rato, tuoj kontrai, visus sugaudo. Finišuosim grupėje. Šnektelėjau su Laurynu, kuris prižiūrėjo grupę (vadinsiu toliau Čiaku) ir babam jam į priekinį ratą metėsi belgas. -1 žmogus mums. Einam priešpaskutinį ratą , paskutinį posūkį į finišą, kažkas išgriūna, nes asfaltas slidus. Greitis nėra dangiškas, paskutiniam rate, atsiduriu priekyje, posūkis ir ~400m ligi finišo. Turint omenyje, kad nieks mūsų nepažįsta ir šiaip aš ne sprinteris, nusprendžiu kalti iškart po posūkio ir išlaikyti tempą ~20-30s. Kalu ir pirmas dešimt sekundžių matau per kojas tarpą, užlaužia kojas ir matau kaip jie artėja. Girdžiu kaip belgai rėkia, jog laikyčiausi, kai jau kominis vos atsikeliu nuo balno ir bandau daeiti ligi finišo. Pralenkė nemažai belgų. Likau 17-tas. Gana neblogas rezultatais pirmoms varžyboms belgijoje ir dar neatsipeikeliojus nuo kelionės.

Vienos iš varžybų, kurios labai įsiminė, buvo pačios greičiausios iš visų. ~42-43km/h sukant 52×16 pavarytę. Užsiregistravom, apvažiavom trasą. Sausa, daugybė posūkių, tarpinis kiekvienam rate, priešingai nei praeitose varžybose. Laukia rimtos varžybos, ypač kai dalyvių ~120 berods. Daug stiprių konkurentų. Matau bulgarų rinktinę, kuri važiuos į festivalį su mumis. Na ką… Startas ir iš karto plešia. Beveik maksimaliai, reikia užsikalti pozicijas, męs neužsikalėm, nes atsistojom į galą. Iškart po 100m posūkis į kairę. Trasos berods neapvažiavom, nes nebuvo gerai sužymėta. Važiuojam atsargiai, pirmame rate daug kas šaudo į pabėgimus, visas varžybas taip pat aukštas greitis. Iš kiekvieno posūkio ~45-50km/h. Kartais visiškai maksimaliai. Kol supratau kaip imti posūkius, praėjo pusė varžybų kapanojuosi į priekį vėžlio greičiu. Įvažiuojame į takelį 2 belgai susipyksta neatsimenu dėl ko. Aš už jų. Rėkiu pasitraukit, vienas bediskutuodamas persisuka į mane ir babah… Jau guli ant žemės. abu. Varom toliau. Liko paskutinis ratas, mes nepaimėm nei vieno finišo, nei vieno pabėgimo, nes lenktynės tikrai sunkios ir greitos, o gal čia mes lėti… Du kart teko lėkti 45km/h šaligatviu, kai reikėjo žūt būt į priekį, tiesiai pro žmonių nosis. Kelis kartus peršokti šone kelio esantį bruką į takelį, kuriuo galima daeiti ligi priekio, nes žmonių daugybė.;D Taigi paskutinis ratas 3 posūkiai. Kelias gražus asfaltas, su latakais nelabai giliais vandeniui nutekėti. Žvilgteliu kairėn ir matau, kad belgas bando užimti mano poziciją vižiuodamas 45km/h lataku. Jis gerokai stambesnis už mane, neužleidžiu jam vietos. Posūkis ir ~300m ligi finišo pasileidžiam maksimaliai. Dar priekyje pastebiu už 100 m gal jau sufinišavusį sprinterį atrodantį kaip lietuviai vyrai. O jam dar tik 16m. 😮 Gaunam eurų už 22vt ir keliaujam ilsėtis.

 

Posted in Uncategorized | Leave a comment

Utena Time Trial

I think that it was the best race in my life. Why? I’m going for European Youth Olympic Festival no 1 in time trial category.

That was amazing day for me. All effort, training hours was worth it. I was so nervous before the race, that I’ve had to calm myself often. It was hard to concentrate that day, because of nervousness.  So, because Utena is not very far from Panevėžys, we’ve had a lot of free time in the race morning.  And because of waiting I’ve started being nervous without any reason. We’ve gone to Utena. My Trek Madone 5.9 was ready so am I. I’ve started warm up on rollers near referee and one of them told me to move from their sight because I was disturbing their work. I was angry. Took my rollers and went away. Warm up was hard, really hard. I’ve been thinking how I’m going to race if even warm up is so hard for me. I was in rush before the race, I’ve not regulated my helmet, and so on… Went to the start. Coach wished me good luck told me what I’ve to do and start. There was small uphill (for me only I think) and i went quite powerful without a lot of effort. Well coach told me that I was going quite hard uphill. And let’s start the race after 2km. I was hard, really hard to go somehow from nothing, with empty legs.  It was strange how I’m going with empty legs, no pain… Nothing. Maybe because I was breathing properly, that no acid could form in legs. Anyway, I was pedalling 90-110rmp with 46×14 rarely with 46×15. Somehow downhills was harder than up hills. Going totally from nothing to finish. I’m dead, my out of breath, I can’t even ride with smallest gear after this. After 5 mins of recovery ride came down back to coach and they said that my time was the best of all at the moment. And all of strongest time trialists have ended the race before I’ve started. 13’28…44,5km/h, second was 14’08. Now I’m delighted that I’ve done my task. I’m going for festival.Second day was group race, but I was doing stupid things, like when it was only 2km or less left I’ve went to the end of group somehow… Well, gone ultra powerfull uphill finish, about 300m and become 7th. One guy almost made me to crash in corner to finish and I’ve got my rear wheel slipped on sand (I think organizators should make at least finish clean and safe to finish. I do not as them to clean everything, but they can clean sand before the finish on the corner. ) Well If I would have started to finish from top 10 I might have been on podium that day. I’m sprinter! From about 28th position to 7th in uphill sprint you’ve to go quite powerful in uphill.

Well I’ve learned from my mistakes and some of others. So, I’m looking forward for new starts this year.

Posted in Uncategorized | Leave a comment

New season – 2013

I havent got enough time to write anything here, so now, before Kaunas marathon Im going to say few things. First of all, I’ve been training really hard for this year, because of European Youth Olympic Festival 2013 in Utrech. So this season I’m going to do the best I can to be the best. And… I did it. Well, about that a little bit later.

Lets start from the 2013 years beginning. First my competition was in Panevėžys Physical Preparation contest. I was second… That”s quite sad, because I was training really hard, but I lost for sprinter, who got a lot of points in 60m sprint and jump. But I’ve done the best time of all in 1km: 2:59. +7 seconds for 2nd place. If we would analyse last year, I’ve gone way faster +10 seconds. I’m proud of my self.

Then I’ve gone to training camp in Spain. That was really hard month mountains, downhill, average speed in mountains 30km/h at least. Climbs 10km going 24km/h… About 3-4/5. After training camp I’ve gone back to Lithuania and was surprised, that the biggest mountains = nothing compared with Spain. Of course Now I’ve benefit against others in Lithuania mountains. And that was proved.

First race! Latvia, Dobele. I’m sad that I couldnt try my best in Time Trial 10k, but I’ve gone for second day – group race. There was attack of 7 people and I wasn’t in attacking group… That was sad. I’ve finished 10th, that means 3rd from peleton. That was my strategic mistake. I tought that it will be another unsuccesful attack, I was wrong. But this race wasn’t really important for me at all.

Welcome to Jonava – Important group race… 2 days of trying your best here for points to go to Utrecht. First day was a little bit chilly, quite good conditions for me, cold, sometimes rain, first day. Lets start the race! one mistake, Klaipėda racing team attacked, 3 people, all from Klaipėda. All Lithuania is just riding and waiting for someone to work. I’m trying the best to catch them all… I don’t have enough power to catch them alone. I attack in the last small, but steep mountain when the speed is really low, after several monutes they catch me… it was another mistake. I forgot that after that climb is decent downhill. And here it comes counter -attack. At really low speed, Im almost dead, but I still try my best and I have gap. Let’s turn on time trial mode. Going quite hard, starts raining… Ideal… I catch one guy, that had gap of about 1 minute, he’s from Klaipėda. he attack before my attack. He sit’s on my wheel, tries to attack so weak, that I even don’t have to catch him. I start going 95% all I can. He is still sitting, I’m waiting… I’m alone. Going full gas. I can see them.. 100 m gap… Finish… I’m 4th. 12seconds gap. I’m 4th. Actually that’s not very bad.

Day 2. It’s really cold today. Even I can feel it. I’ve got new bike – trek Madone 5.9. Let’s start the war… Last lap, attack because everybody was going really slow and nobody even attack… Maybe they’re saving… Everybody is really passive. I’m going full gas. I’m dead. There is small gap, I’ve few people with me, one of them from Latvia. He’s chilling, not working. Soone group catch us. I’m recovering, nobody expects anything from me… But… ATTACK! In uphill. I’m going full gas and more crash after me… I’m with one from Klaipeda. I’ve the gap of 30 seconds. Soon another group attack and cought us. There are about 10 people in attack group. I’m angry because they’re not working. I’ve started shauting at them and so on… Some of them started working. I’m turning time trial mode, and minus 4 people from our group. we’re six now. Attacked last time I’m dead, but I’m 5th.

I think that I’ve done the best I can, went full gas. Done what I’ve could without team.

Utena Time Trial… The most important race for me. I’m super nervous.

Posted in Uncategorized | Leave a comment

Europe Elite track championschip 2012, Panevėžys DAY 1

As you can see from the title this race was only for elite racers, so I was too young and I could not to start, but I had tickets from coach, so I could watch this event. This event was one of the biggest events for our city, everything was very good organised. I was quite disapointed, that there wasn’t so many people before 19:30PM in qualification ride. But the closer evening and finals is coming, the more people are in Cido arena. I’m writing this post second day, because only now i thought, that I can write about Track EU Champ. So first day I made training and after that I come to Cido arena to watch this event. In the evening was finals, so I think, Ill write about finals, because it is much more interesting than qualification ride. Atmosphere was so good, even for foreigners there was some noise, and when riders from our country had to ride, there was so big noise, that we could not to talk each other and commentator had to speak much much louder. The biggest noise was when our country womens Aušrinė Trebaitė, Vilija Sereikaitė and Vaida Pikauskaitė gave us first medals  medals – gold medals in 3km command pursuit and become Europe Champions!!! That was our first medals i think, but what’s more… Simona Krupeckaitė and Gintarė Gaivenytė gave us second gold medals in command sprint!!! I think for first day it was excellent show. These woman’s gave us euphoria, delighting and very big joy. i hope there will be more medals. i think that’s all.

Cheers!!!

Some info, photos you can find here:

http://www.eurotrack2012.eu/en

Posted in Uncategorized | Leave a comment

Season end

Time flies, eh… I didnt know, that time can go so fast. First year as cyclist, had so many amazing moments with team: amazing atmosphere in race, interesting courses, many new friends all across Lithuania. This year was first and in my opinion it was very very good and interesting year. My life changed so much when I started cycling. Everything from nutrition to my body muscularity and so on. Why this year was so good in my opinion? Well, you see, Im cyclist only first year, like others are cycling over 4 and more years so I think I was a little bit late to start cycling, okey not a little bit, about 2-3 years. I could reach much much more, because  I was addicted to cycling so many years back from now and now Im addicted to cycling and everyday I can’t live without my bike. I just want to ride ride ride, so in conclusion Im very very excited and enthusiastic. It doesnt matter what bike you ride, if you’re good you may win with a little bit worse bike. But you can’t say that you can win with bad bike, because, you know, like if you have bad tires, heavy bike weight, your gears is not working, thats is one of the most important things in MTB XC and if you don’t control your bike very good you may lose your race, not just podium. Also, this season I have won so many races, get so many experience, felt amazing when I have won, and not very good when I didnt even ended the race, met new friends, amazing people.

So, Im really looking forward for next season.

P.S about Žemaitijos taurė race, i thought that this race is not very important for me so i thought that Ill end race season bcause i need to fully repair my bike etc. Mine Suntour XCM was not even rebounding and I had to push so hard just that it would amortizate. In repair shop they said that Suntour spring may be broken or lockout is not working or any other problem. They said that they do not know what’s wrong with this fork and only after few days they could say what’s worng with this fork. If repair would cost too much I dont think that i will even repair it. Im looking for a new bike or used.

Thats all

Posted in Uncategorized | 2 Comments

Utena no2

Utena No 2 race was quite good for me. Everything started yesterday, I still had abrasions on my elbow, legs. That was not very good for, me but this is the race, also it is the end of season. Coach said that there’s updated part of track, one quite steep and hard uphill that I dont liked, because it was slippery with some roots, tree branches, some unknown plants and so on. Also, 1 quite hard downhill, because my XCM that is counting I think his last days was like rigida, so I had very weak and tired arms after downhill.

So, I was not feeling like I would like or even could to race, I think It was reason of weakness during warm up and whole race. Even riding slow warm up was a little bit hard to me, I thought how can i made this if Im not feeling very welll, but there was no way out, so I had no decision. Eximining track was quite intresting, because i could compare my Kross A2 with Orbea S30 (I think I right). Half track I had to ride standing, because it was hard to sit in your saddle. I think full suspension would be advantage in 2/3 course, but disadvantage in uphill. So, come to first start line was quite serious, not a person who would like to joke or talk. Before warm up I was quite relaxed and during warm up and before race i was serious a little bit nervous and that was a very good sign for me if i will wont do any mistakes. Come from start like 5th in the uphill was 4th in the end of that short uphill (uphill I think is my strongest point) 3rd. Soon 2nd and I guy in the back of me attacked me in very bad condition uphill. I was sitting on his wheel like 1km and after another uphill I could not take any more. I had like 15 second gap about 1,5 lap and then he started moving away. I had almost no energy to catch him. That’s sad, but I had like +30 seconds gap from 4th and i felt a little bit confident. in the last 2,5 laps i thought that I’ll die It was so hard, even harder than in Molėtai Time Trial. Also, after uphills and bumpy sections my lower part of back started to hurt. Sometimes pain was even bigger that in my legs. Only in short and flat areas my pulse was lower than 17, like 160. Everything else was like 170-190 beats per minute. Well I think so, because I dont have pulsometre, and i analyse my breathing and feelings. Had 3 little crashes, but everything because I could not even hold tight my handlebars. After, so it was super hard and i came 3rd. 2nd and first had photo finish. interesting first that season ending race had better prizes than our “world championships”.

Cheers, season is almost ending, left only one race that I can even dont ride, but I think I’ll ride.

Venantas

P.S when Ill find some photos ill upload them.

Posted in Uncategorized | Leave a comment